www.new.lt www.ratai.lt
 
2017.10.17
LT EN RU
MENU
Naujienos
Apie Lietuvos ?a?ki¸ Federacij
?statai
Tvarkara?tis
"100" ?a?k?s
"64" ?a?k?s
?a?ki¸ pasaulis
Reitingai
Archyvas
?a?k?s ?iniasklaidoje
Jakov ?aus
"Sportas"
Egl? Jankauskait?
Nuorodos
Nuotraukos
Geriausi Lietuvos ?a?kininkai
?ali¸ ?empionatai
2002 m. Europos ?empionato par
Sve?i¸ Knyga (Guestbook)
Treneri¸ puslapis
Dalyvi¸ profailai
 
  Jakov ?aus
 

 

JAKOV ?AUS
 
      Abram KAPLAN

Ne taip senai laikra??iai prane??, kad Izraelio ?imtalangi¸ ?a?ki¸ ?empionu tre?i? kart? i? eil?s tapo Jakov ?aus. Tok? sportin? stabilum?, paprastai, demonstruoja, kaip sakoma, “jauni, perspektyv?s” ?aid?jai. Gi ?a?kininkui, perkopusiam 50 - me?io rib?, tai nuostabus rezultatas!

Izraelyje ?a?kininkams n?ra galimybi¸ profesionaliai u?siimti ?a?k?mis. Tai Taryb¸ S?jungoje ? ?a?kes ?i?r?jo su pagarba, joms buvo skiriama nema?ai d?mesio spaudoje, ?imtai t?kstan?i¸ vaik¸ u?siimin?jo sporto mokyklose. Izraelyje nemanoma, kad intelektual?s ?aidimai svarb?s jaunimui. Dar daugiau - ''d?ka" m?s¸ ?ydi?ko biurokratizmo egzistuoja senai patvirtintas sporto ?ak¸ s?ra?as, kuriame ?a?ki¸ i? viso n?ra. ?tai taip: futbolas - ?ydi?kas sportas, o ?a?k?s - rusi?kas, olandi?kas, itali?kas, bet ne ?ydi?kas sportas! Tod?l ir Jakov ?aus nuo ryto iki vakaro - tarnyboje. Jis - pastebima fig?ra rusakalb?je spaudoje. Laikra??i¸ skaitytojai, populiarios radijo laidos “?urnalistinis parlamentas” klausytojai ne?taria, kad temperamenting?, ar?¸ ap?valginink? Roman? Moskovi?i? i? tikr¸j¸ vadina kitaip ir savo laiku jis buvo ?inomas Taryb¸ S?jungoje ?a?ki¸ meistras ir treneris. Rus¸ kalba ra?antys vietiniai prozininkai ir poetai kuriuos grie?tai “sudirba” literat?ros kritikas Jakov ?aus, taip pat ne?taria, kad analiz?s meistri?kum? ir puolam?j? manier? j i? tobulino ne tik filologin?se studijose. Nuostabus interes¸ platumas - ?itas ?mogus ?sigudrina suderinti kelet? sud?tingiausi¸ u?si?mim¸.

Jakov ?aus i?augo Lietuvoje, kur gyveno ?inomas, bet ne pats ?ymiausias ?achmat¸ meistras Vladas Mik?nas, o autoriteting¸ ?a?kinink¸ nebuvo. Jakov susidom?jo ?a?k?mis mokykliniais metais, spr¿sdamas ?a?ki¸ u?duotis spaudoje. Nusprend? i?studijuoti teorij?- savaranki?kai, i? knyg¸. Ir 14 met¸ tapo Lietuvos jauni¸ ?empionu, 15 - Lietuvos vyr¸ ?empionato prizininku, o 16 - sporto meistru.

Tuo metu jis buvo vienas i? stipriausi¸ ?alies ?a?kinink¸. Ir, prakti?kai, met? ?a?kes! Nuo pat vaikyst?s Jakov dom?josi daugeliu rimt¸ dalyk¸ - literat?ra, matematika, astronomija. Baig¿s mokykl?su aukso medaliu, ?stojo ? Vilniaus universiteto istorijos - filologijos fakultet?. Ateityje jis ruo??si u?siimti moksliniu darbu ir ?a?k?mis pa?aisdavo epizodi?kai, be ypatingos garb?tro?ki?kos nuotaikos. Bet po diplomo gavimo j?pa?m? ?armij?- universitete nebuvo karin?s katedros. Jakov pakliuvo ? Ryg?, ? sportin? batalion?- buvo tokios "kovin?s dalys" Tarybin?je Armijoje. Profesionali aplinka, bendravimas su ??ymiu latvi¸ ?a?kininku, pasaulio ?empionu Andriu Andreiko - visa tai greitai dav? rezultatus. Jakov pirm? kart? pateko ? TSRS ?empionat? ir u??m? ketvirt?j? viet?, tik pusta?kiu nepasiek¿s didmeistrio balo. Tai debiutantui buvo retas rezultatas. Priekyje ?m??avo puiki ?a?kininko karjera. Bet demobilizav¿sis Jakov panoro gr??ti ? filologij?. Gimtojo universiteto rus¸ literat?ros katedros ved?ja pasi?l? jam d?stytojo viet? dargi iki mokslinio laipsnio gavimo. Bet ?ia ?siki?o visagalis “pirmas skyrius”. Jis aptiko, kad ?auso gimin?s - Izraelyj e ir u?draud? j ? priimti ? darb?. D?l ?ios prie?asties nebuvo perspektyv¸ jam gauti etatin¿ viet? spaudoje - tai taip pat buvo ideologijos sritis. Jakov nenusimin?. Savo profesinius interesus jis i?rei?k? spaudoje spausdindamas savo straipsnius apie poezij?, kin?, teatr?. Bet reikalingas ir pastovus u?darbis. J? dav? ?a?k?s. Vilniuje atsidaro specializuota ?achmat¸ - ?a?ki¸ mokykla. Daugkartinis Lietuvos ?empionas joje tapo ?a?ki¸ skyriaus vyresniuoju treneriu. K?rybi?kas ?mogus Jakov negal?jo sporto mokykloje tik “atb?ti valandas” arba dirbti senovi?kai. Jis sugalvojo originali? mokymosi sitem?, suk?r? kartotekas, pagreitinusias auk?tos klas?s ?a?kinink¸ paruo?imo proces?. Jau po trij¸ met¸ ?aus mokiniai ?m? u?imti prizines vietas s?jungin?se ir tarptautin?se var?ybose. Apie ?aus metodik? ?m? ra?yti sportin? spauda. ? Vilni¸ ?m? u?sukti treneriai i? visos ?alies - semtis patyrimo. ?aus i?spausdino kelet? vadov?li¸, i?kart dingusi¸ i? knygyn¸ lentyn¸. Nepaisant dar nesolidaus am?iaus, ?a?ki¸ treneriui buvo suteiktas respublikos nusipelniusio trenerio vardas. Tiesa, "pirmas skyrius" Jakov-o neu?mir?o. Jo mokiniai va?in?jo ? pasaulio ?empionatus, o jis buvo “nievyjezdnim”.

?aus visada m?go sunkias u?duotis. Nuo dalyvavimo turnyruose Jakov pasitrauk? - jam ?domiau buvo atskleidin?ti mokini¸ talentus. Jis susim?st?: o kod?l, pagaliau, moterys ?aid?ia ?ymiai silpniau negu vyrai? Juk tai ne boksas ir ne sunkum¸ kilnojimas, o ?vairiose intelektualin?s veiklos sferose moterys s?kmingai konkuruoja su stipri?ja lytimi. Treneris ?aus padar? i?vad?: kadangi moter¸ turnyr¸ sud?tis gana silpna, mokant mergaites joms nekeliami ypa? auk?ti reikalavimai. Negavusios "mokyklos" jos ateityje ?aid?ia pavir?utini?kai irnepasitik?damos savimi. ?aus nusprend? ypatingai gabiom mokin?m nuo pat pirm¸j¸ ?ingsni¸ sudaryti grie?tas s?lygas, joms nedarytijoki¸ nuolaid¸, treniruoti jas taip pat, kaip ir berniukus. Novatori?kas ?auso po?i?ris, kartu su jo mokini¸ ry?kiu talentu, dav? puikius rezultatus. TSRS ?empion?mis tapo Travina (vert?jo pastaba-v?liau ?aus), Vitkauskait?, (vert?jo pastaba - v?liau ?idlauskien?), Sakalauskait? (vert?jo pastaba - v?liau Ringelien?). Kai kuriuose ?alies (vert?jo pastaba - TSRS) ?empionatuose ? pirm¸j¸ penketuk? patekdavo net trys ?aus mokin?s! Jas pagarbiai vadino "?ausiatami". ? ?aus metodik? orientavosi kiti treneriai. ?iandien ?a?kinink?s ?aid?ia auk??iausio rango vyr¸ turnyruose ir tai nieko nestebina.

- Taip, ?io mano gyvenimo periodo i?vadas yra neg?da prisiminti. Trys didmeistriai, keletas de?im?i¸ meistr¸, penkiolika ?alies suaugusi¸ ir jauni¸ ?empion¸ titul¸ (vert?jo pastaba -TSRS), pasaulio ?empionat¸ medaliai. Bet pagrindiniu pasiekimu - patik?kite, tai ne koketavimas - a? laikau ne tuos rezultatus. A? pats niekada nelaikiau ?a?ki¸ svarbiausiu reikalu gyvenime ir teigiau savo mokiniams, kad sieloje reikia tur?ti dar kai k?. Beveik visi mano aukl?tiniai ?gijo auk?t?j? i?silavinim?. Dabar - jie geri specialistai, dirba, “laikosi pavir?iuje” - tai, ko gero, sunkiau nei ?aisti ?a?k?mis!

?iuos ?od?ius galima paskirti ir Jakovui ?ausui. Izraelyje jis pra?jo visus absorbacijos laipsnius – “ulpak”, darbas fabrike, savo vietos paie?ka. Pad?jo ?protis kovoti, imunitetas pralaim?jimams. D?ka savo plataus akira?io, literat?rinio patyrimo, Jakov i?laik? a?tri? konkurencij?rusi?koje spaudoje. Dirbti tenka daug. Dar u?tenka laiko s?sti prie lentos ir laim?ti. 1999 m. rugpj?tyje Izraelio ?empionas dalyvavo stipriame turnyre Londone. Pasidalijo 1-2 vietas su ?ymiu Olandijos didmeistriu Robu Clercu. Tais pa?iais metais prie? Naujuosius Metus ?aus laim?jo Izraelio “?aibo” ?empionat?. I? kur randasi laiko ir j?g¸?

- “Persijungimas” - tai taip pat poilsis,- ai?kina Jakov.

-Na, o kai laimi gauni pasitik?jimo savimi impuls?. Man -jau ne jauname am?iuje ir, aplamai, m?s¸ nelengvame gyvenime toks dopingas labai svarbus.

- Bet kaip J?s visur susp?jate? Juk paroje tik 24 valandos?

- Man u?tenka.

 

I? “?a?e?nyj mir”. 2000 m., Nr. 4.

I? rus¸ kalbos vert? Agimantas Ka?iu?ka